Švietė nepaprastai ryškus mėnulis, tad aš išjungiau šviesą ir išsitiesęs ant sofos klausiausi Bilo Evanso fortepijono pasažų. Pro langą srūvanti mėnesiena liejo ilgus šešėlius, o sienos atrodė lyg nutepliotos gerokai praskiestu rašalu.Išsitraukiau iš kuprinės plokščią metalinę gertuvę, prisikliuklinau iš jos pilną burną brendžio, o paskui mėgavausi pojūčiu, kaip šiluma lėtai slenka stemple žemyn į skrandį, iš kur pasklinda po visą kūną iki pat pirštų galiukų. Gurkštelėjęs dar kartą, užsukau gertuvę ir vėl paslėpiau ją kuprinėje. Man pasirodė, kad mėnesiena siūbuoja drauge su muzika.
