Jei kurią dieną susimąstėte, kas sieja THE DOORS, „Charlie The Unicorn“, JET ir Eglę, mano sesę, aš turiu jums atsakymą. Tiesa, netikiu, kad kas nors kada nors apie tai mąstėte, bet atsakymą vis tiek pasakysiu. Visus juos sieja GARBANOTAS BOSISTAS. Taip, teisingai. Aš tai supratau, kai vieną ketvirtadienio vakarą apsilankiau „Pogo“ bare. Tą vakarą ten vyko ir tikras pogo, todėl visi apsilankę suprato, kad baras pavadintas tikrai ne australų elektronikos atlikėjo, o nuostabaus „šokio“ garbei.

Taigi, koncertas prasidėjo kosminiais garsais, sklindančiais iš mikrofono, kuriuos vėliau pakeitė raginimas visiems eiti į Candy Mountain (jei norite apie tai sužinoti daugiau, žiūrėkite Charlie The Unicorn). Aišku, visi norėjo eiti į tą kalną, nes dauguma žmonių mėgsta saldainius. Vėliau buvo THE DOORS, JET „Are You Gonna Be My Girl“, „Egle, mano sese“ ir kitos dainos. Vokalistas dainavo, kalbėjo ateivio balsu, garbanotas bosistas grojo, būgnininkas švaistėsi lazdelėmis, gitaristas taip pat netinginiavo.

Žodžiu, vaizdas buvo dar geresnis už muziką, nes nežinau, ar „Pogo“ prastai su įgarsinimu, ar man su ausim buvo kažkas negerai, bet vokalą užgožė muzika, ir didžiąją koncerto dalį geriau girdėjau ne dainų žodžius, o už manęs stovėjusių žiūrovų pokalbius apie altorių šešėlį, kaip kažkas kažką įsimylėjo ir pan.
Šiaip džiugu, kad pas mus vis atsiranda jaunų grupių, kurios negroja iki nebegalėjimo nuglaistytos muzikos ir nebijo pasirodyti juokingomis (baimė pasirodyti juokingam dažniausiai nužudo bet kokią grupės charizmą). O GB būtent tokie ir atrodė, į juos buvo įdomu žiūrėti, jie nebijojo scenos, matėsi, kad jiems patinka tai, ką groja (ar bent labai gerai apsimetė).

Grupės Facebook'e galite pasižiūrėti vaizdo įrašų iš koncerto.

Nuotraukos AnnaMaria.