Nors vasara dar nepasibaigė, jau praūžė daugybė festivalių. Nusprendžiau pakalbinti kelis dalyvius ir pabandyti palyginti jų įspūdžius užduodant tuos pačius klausimus:

1. Įspūdingiausias pasirodymas.
2. Įsimintiniausia festivalio akimirka.
3. Ar planuoji grįžti į šį festivalį?

Diana, festivalis „Benicassim“, Ispanija.

1. Dėl įspūdingiausio pasirodymo vardo galėtų kovoti FRANZ FERDINAND ir Dohertis. Mano grojaraštyje FF kurį laiką buvo nustumti šiek tiek į kamputį, tačiau po jų pasirodymo „Benicassim“, vis dar negaliu niekaip atsiklausyti − beprotiškai geras šou, begalė žmonių ir šėlsmas, kuris mane paliko visiškai be jėgų ir be pusės mano balso, kad visą likusią naktį tegalėjau patyliukais niūniuoti „I Love the Sound of You Walking away, You Walking away...“
Paskutiniąją dieną vakaro vinimi turėjo tapti 2 koncertai, vykę tuo pačiu metu − THE KILLERS ir Peter Doherty. Galiausiai po draugų − THE KILLERS gerbėjų − pasmerkimo su draugu pasirinkom Dohertį. Tiesa, iš pradžių truputėlį gąsdino naujasis Doherčio−romantiko įvaizdis, tačiau tai, ką išvydau ir išgirdau ten, buvo kažkas WOW! Grojaraštis parinktas idealiai, šėlstantys britai (nes beveik visi ispanai pasirinko THE KILLERS), Peteris ant scenos − visiškai atsipalaidavęs, gurkšnojantis alų ar užsidėjęs arklio kaukę ant galvos... Et, ką jau čia bešnekėti, pavergė jis mus galutinai ir atėmė paskutiniuosius balso likučius su „Albion“, „Baddie’s Boogie“ ir „Fuck Forever“. Buvo beprotiškai fantastiška, tad ir dabar, kalbėdama apie Dohertį, jaučiuosi lyg prisimindama seną gerą draugą!!!

2. Festivalinė nuotaika labiausiai apėmė vos įžengus į pačią pirmąją festivalio teritoriją − siautėjantys britai, kokie 30 proc. ispanų, masė persirengėlių, dainos, skanduotės ir, savaime aišku, alkoholis bei šiukšlės... Atrodo, kiekviename festivalyje galima išvysti tą patį, tačiau „Heineken Open’er“, palyginti su šiuoju, primena smėlio dėžės žaidimus.

3. Ar planuoju grįžti į šį ar kurį kitą festivalį, visada priklauso nuo būsimų grupių. „Benicassim“ pliusai būtų tokie, kad Ispanija ir pati vieta tikrai puiki − Viduržemio jūra, puikus oras, atsibundi ryte, aplink išvysti kalnus, ech... Kadangi keliavau su grupe žmonių, garbinančių „Roskilde“, turbūt teks visas pastangas ir pinigus kitais metais sutelkti būtent tam − juk geriau vieną kartą išvysti, nei šimtą kartų išgirsti! Kad ir kaip ten būtų, Viva La España!!!

 Arūnė, festivalis „AB Positivus“, Latvija.

1. BRAINSTORM, nors ir nesulaukiau dainų, kurias mėgstu, užkabino savo energija, nuoširdumu ir surengtu cirku.
2. Kad Dohertis viso pasirodymo metu dainavo atsisegęs klyną!
3. Tikrai grįšiu.

Evaldas, festivalis „Paléo“, Šveicarija.

1. Buvau tik vieną dieną; man labiausiai patiko ABD AL MALIK. Savotiškas jazz, rap, slam ir poezijos mišinys.
2. Kai įkaušę draugai, besėdiniuodami klasikinės muzikos palapinėj, užmigo ant žolynėlio ir savo nekaltu knarkimu nejučia įsiliejo į orkestrą.
3. Taip, ir tikrai ilgiau negu vienai dienai.

Martynas, festivalis „Roskilde“, Danija.

1. Iš tikrųjų šiais metais muzikos prasme kažko labai įspūdingo ten nemačiau. „Didžiausia“ matyta grupė buvo turbūt OASIS, bet koncertas buvo tiesiog ok. O labiausiai patiko THE WHITEST BOY ALIVE ir Pete Doherty. Gal ir FEVER RAY, bet nelabai prisimenu.
2. Galbūt vietinis paplūdimys ir krūva žmonių „prūde“, nes buvo labai karšta. Nebuvau paskutinę naktį, bet ten dažniausiai būna visiškas chaosas, deginamos palapinės ir pan.
3. Manau taip, jau 3 kartus buvau ten!

Valentinas, festivalis „Be2gether“, Lietuva.

1. POLARKREIS 18. Tiesiog negaliu atsispirti tokiems pasirodymams, kai artistai nulipa nuo scenos ir pradeda vaikščioti po minią dainuodami. Praeitais metais taip pasielgė MY BABY WANTS TO EAT YOUR PUSSY, o šiais metais POLARKREIS 18. Beje, abiejų pasirodymai vyko toje pačioje scenoje.

2. Tiesą sakant, visas festivalis prabėgo kaip viena akimirka! Praeitais metais viskas, atrodo, žymiai ilgiau vyko, dar turėjom ir laisvo laiko, gal net kažkiek nusibodo kai kas, o šiais metais viskas tik šast, staiga apsidairęs apsiblaususiomis akimis supratau, kad reikia važiuoti namo. Buvo labai liūdna palikti tą nuostabią atmosferą.

3. Būtinai, tiek dėl tos vietos, kur gali 3 dienas nieko neveikti (arba veikti ką tik nori), pabūti su draugais, susirasti naujų pažįstamų, tiek dėl muzikos! B2G yra nuostabi galimybė už 100 Lt išgirsti dar kaip reikiant neišgarsėjusių arba jau šiek tiek nusenusių, bet vis tiek įdomių ir patinkančių grupių. Gaila tik, kad Lietuva yra maža šalis ir neatvažiuoja pas mus nei kooksai, nei killeriai, nei Chris Martin su COLDPLAY.

Evaldis, festivalis „Heineken Open’er“, Lenkija.

1. KINGS OF LEON. Nesitikėjau iš jų to, ką pamačiau ir išgirdau.
2. Žmonės, alus, palapinės ir tikroji jūra!
3. Taip, būtinai važiuosiu net jei mama neleis!

Gal kitais metais mums bus lengviau išsirinkti, kur keliauti!