Įsivaizduokite, kad užeinate į bažnyčią, kuri griaudi nuo roko muzikos. Jei kada lankydamiesi Anglijoje, JAV ar Australijoje užsuksite į Dievo namus tinkamu metu, šį jausmą galite patirti, nes šiose šalyse vis labiau populiarėja vadinamoji „U2 eucharistija“.

„U2charist“ arba „U2 eucharistija“ yra pamaldos, kurių metu vietoje tradicinių bažnytinių giesmių skamba U2 dainos. Muzika gali būti grojama iš CD, tačiau kartais ji būna atliekama gyvai. Pirmąją tokią „U2charist“ surengė Sarah Dylan Breuer 2004 m. Baltimorėje (JAV), įkvėpta religinių ir dvasinių temų U2 tekstuose. Nuo to laiko „U2 eucharistija“ paplito visame pasaulyje, ypač Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Apsilankyti tokiose pamaldose yra tikrai įspūdinga patirtis - tiek tikintiesiems, tiek U2 gerbėjams. Jų metu skamba tokie hitai kaip „Beautiful day“, „Mysterious ways“ ir „One“, taip pat besimeldžiantieji gali gėrėtis šviesų šou, kuris kiek primena įspūdingus U2 koncertus, ir dainuoti kartu su Bono žiūrėdami į projektoriaus ekraną. Pamaldų liturgija yra gana tradiciška - ji turi visus reikiamus elementus: Evangelijos skaitymą, maldas ir komuniją, tačiau muzika yra kita - tai populiarus rokas, kurio tekstai apie Dievą ir dvasingumą yra kur kas suprantamesni ir priimtinesni šiuolaikiniam žmogui nei lotyniškos giesmės. Tačiau vienas svarbiausių elementų tokiose pamaldose yra mokyti žmones apie „Millennium Development Goals“ (JTO paskelbti „Tūkstantmečio vystymosi tikslai“) - kovą su skurdu ir AIDS. Nuotraukos bei faktai apie šias globalines problemas, dažnai akcentuojamas U2 lyderio Bono, yra įtraukti į powerpoint skaidres, kurios yra rodomos per instrumentines dainų dalis. Pamokslas yra skirtas paskatinti žmones prisidėti prie kampanijos „Make poverty history“ (padarykime skurdą istorija), o visi pamaldų metu paaukoti pinigai yra skirti Trečiojo pasaulio šalims.

Krikščioniška tematika U2 muzikoje yra žinoma jau nuo 1981-ųjų, kai buvo išleistas jų antrasis studijinis albumas „October“. Tuo metu trys U2 nariai priklausė religinei grupei „Shalom Fellowship“, kuri teigė, kad rokenrolas būdamas blogio pamatu negali būti suderinamas su krikščionybe. Po svarstymų jie galų gale paliko religinę bendruomenę pasirinkdami muziką, kuri per tris dešimtmečius daug kam tapo dvasinio tobulėjimo pamatu. Tad nenuostabu, kad U2 buvo pasirinkta religinėms apeigoms, kurios įkvėpia tikėjimu širdis, plakančias rokenrolo ritmu.