21.00. Vėluoju. Stotelė. Spartūs žingsniai. Kita stotelė. Apsistosiu čia nakčiai. Havana. Susirūpinimas veide: kiemely vos keli žmonės, prisidegama cigaretė, iš salės viršuje girdimi vedėjo šūkiai: O 53, A 27... WTF? Žingsnis pro duris – ramu (veide, bet ne live salėje). Būrys matytų veidų ir ore tvyrantis laukimas. Jėga! Niekur aš nevėluoju!

Taigi taip prasidėjo vienas iš geresnių ketvirtadienio vakarų, atnešusių ne tik man, bet ir visiems susirinkusiems, dovanų: rankose šviežias IR EP_GRAPH, seniai lauktas koncertas ir „Snake Pit“ vaizdo klipo pristatymas.

Atrodo, ko daugiau reikia?

O reikėjo:

- Į pirmą planą statyti Joshą (nes tik jis taip charizmatiškai sugeba valdyti būgnus);

- Domui duoti medalį už vienintelį judesį scenoje (koncerto pabaigoje, kai jis PAGALIAU nusprendė atiduoti duoklę publikai suplojęs rankomis);

- Vaizdui klipe vežti taip,kaip vežė garsas;

- Kito vizualinio sprendimo EP viršeliui.

Ir... Ir būtų buvę tobula. Bet tobulų nėra. Ir aš neklystu sakydama, kad tai vienas geresnių ketvirtadienio vakarų. Buvo gerai. Ačiū visiems, kas tą vakarą lingavo kartu.

„I know that someday...“

RA.