„miesto pasakos apie sielvartą ir žavesį...“ (NME online magazine)    

Mieguista, rami, skaidri tarsi krištolas melodija. Tai trijų jaunų žmonių kreipimasis į mus, visada naujovių ištroškusius, dėkingus klausytojus.

Kolektyvas THE XX susiformavo taip, kaip ir didžioji dalis kada nors egzistavusių ir iki šiol egzistuojančių grupių – keturi paaugliai, susipažinę mokykloje, sugalvojo kurti grupę. Ačiū muzikos dievams už tai, kad jiems kilo šita mintis.

Romy Madley Croft (vokalas, gitara), Oliver Sim (vokalas, bosinė gitara), Jamie Smith (mušamieji, drum machine) ir Baria Qureshi (klavišiniai, gitara). Tokia buvo 2005 m. sukurtos grupės pradinė sudėtis. Prireikė ketverių metų tam, kad jaunuolių debiutinis singlas „Crystalised“ išvystų pasaulį. Būtent 2009 m. tapo, ko gero, įsimintiniausi tiek grupės nariams, tiek juos atradusiems melomanams.

Tais pačiais metais žurnalo NME „50 perspektyviausių kolektyvų“ sąraše THE XX atsidūrė šeštoje vietoje, o „Rolling Stone“ „metų geriausi“ sąraše jie užėmė devintą vietą. Reikia pripažinti, kad tai yra visai neblogas stimulas. Pagaliau 2009 m. rugpjūčio 17 d. išleistas jų pirmasis ir kol kas vienintelis albumas „xx“. Jau po „Crystalised“ singlo pasirodymo gerbėjai ir kritikai žinojo, ko tikėtis. Žinojo, kad plokštelė yra laukiama, žinojo, kad tai bus kažkas didelio.

Po gana sėkmingos pradžios, išleidus albumą, prasidėjus interviu, koncertams, žiniasklaidoje paplito kalbos apie Baria Qureshi išėjimą iš grupės, kas, deja, buvo tiesa. Pati muzikantė savo išėjimą argumentavo fiziniu išsekimu. THE XX tapo trio. Svajingi ir mąslūs, laimingi grodami ir dalindamiesi savo muzika. Kolektyvas nusprendė tęsti veiklą trise ir neieškoti naujo žmogaus.

Šį rudenį grupė sugrojo dešimt koncertų su FLORENCE AND THE MACHINE, o pažiūrėjus į jų 2010 m. turo grafiką pamatysime ilgiausią sarašą: Londonas, Niujorkas, Vankuveris, Lisabona, Mančesteris ir daug kitų milijoninių miestų.

Albume nuo pradžios iki galo jaučiamas griežtai išlaikytas savitas ir išskirtinis jaunų muzikantų stilius, tačiau tai nesuteikia plokštelei nė lašo ribotumo ar siaurumo. Kiekviena daina turi skirtingą nuotaiką ir, tikriausiai, istoriją. Nuo kuklios ir santūrios „Intro“ iki paskutinės svajingos „Stars“. Jų muzikos nesinori klausytis garsiai: ji paslaptinga, kartais liūdna, bet be galo darni ir to visiškai užtenka.

Nepriekaištingas, švelnus Romy ir Oliver vokalas, neįkyrus, oro pilnas ritmas, švelnus gitaros arpedžio, dažnos pauzės ir nuotaika... Nebūtinai romantiška, nebūtinai pakylėta, o tokia, kurios aptiktas žmogus nori tiesiog užsimerkti ir kvėpuoti. Giliai ir lėtai, gobšiai gaudant orą.

THE XX muziką galima apibūdinti įvairiai: svajinga, gili, neįprasta, lengva, romantiška. Bet joje yra kažkas, ką žodžiais perteikti sunku. Elegancija ir intymumas iš THE XX nepastebimai pašalina jaunų atlikėjų muzikai kartais būdingas „paaugliškas manieras“.

Ko gero, šitie muzikantai iš savo įkvėpėjų pasiėmė tik pačius išskirtiniausius bruožus. Anot pačių THE XX narių, jų kūrybą paveikė tokie kontraversiški ir tarpusavyje vargu ar suderinami atlikėjai kaip COCOROSIE ir Rihanna, PIXIES ir Mariah Carey, THE CURE ir Missy Elliott. Po tokios sintezės neverta tikėtis ko nors kasdieniško. Savo pagarbą RnB muzikai jaunuoliai išreiškė įrašę Aaliyah dainos „Hot Like Fire“ koverį. Kompozicija įgavo visiškai naują, jausmingesnį motyvą.

Neįtikėtina tai, kaip toks minimalistinis skambesys gali būti toks iškalbingas, kaip jau po pirmųjų minučių šios dainos sukuria tobulai lengvą atmosferą, kaip melodija gali būti tokia aptaki, kaip paprasti gitaros rifai gali būti tokie svaiginantys. THE XX vengia pompastikos ir fejerverkų. Jie nešokiruoja, bet keri.

...gal taip ir turi skambėti jausmai?