Jei pasiilgote stebuklų ar šiaip pavargote nuo monotonijos, tiesiog privalėjote apsilankyti „Baltuose drambliuose“ koncertavusio Jasono Webley koncerte. Jis iš savo nedidelės skrybėlaitės pažėrė daugybę staigmenų. Nežinau, kaip jos tenai ir sutilpo. Susirinkę iš amerikiečio lūpų išgirdo lietuviškai dainuojamą „Kaip gražu miške“, turėjo progą pasijusti smuikais ar trombonais, galėjo pabūti girtais, neišgėrę nė lašo alkoholio, pasiklausyti tikrai gražios muzikos. Pažiūrėti į Jasoną, kurio energija buvo tiesiog apčiuopiama – atrodė, kad tuoj paliks dainininko kūną ir pati ims groti akordeonu, buteliu, pilnu metalinių pinigėlių, kojomis, nė sekundei nesustojančiomis vietoje. Publika, atsidėkodama už nepaprastą reginį, iššlavė atlikėjo albumus, beveik nepaliko jų kitą dieną Latvijoje vykusiam koncertui.

Nemačiusieji nepulkit graužtis pirštų, Jason sakė, kad jam patiko Lietuvoje ir žadėjo čia dar ne kartą grįžti. O kad laukti būtų lengviau – trumpas interviu.

Kas įkvėpė Jus parašyti „Last song“?

Tai buvo tamsus periodas mano gyvenime ir aš jaučiau, lyg magija toltų nuo manęs, gal net visam laikui. Tuo metu, vieną dieną, trys skirtingi draugai papasakojo savo sapnus apie pasaulio pabaigą – tris skirtingas istorijas. Tuomet man iškildavo gimdančios moters vaizdas, tad parašiau dainą, kurios posmus sudaro trys skirtingos apokaliptinės vizijos iš mano draugų sapnų, o priedainis: „Galbūt pasaulis nemiršta, galbūt ji laukiasi vaiko.“

Organizuojate „Camp Tomato“. Jūs mėgstate ar nekenčiate pomidorų?

Man patinka pomidorai, labiau pagaminti... su makaronais ar kaip aštrus padažas. Bet „Camp Tomato“ nesisieja su pomidorų pomėgiu. Tai tik daug džiaugsmo! Galbūt vieną dieną suorganizuosiu Europos „Camp Tomato“.

Kaip supratote, kad įprastas darbas neskirtas Jums?

Na, tai labai ilga istorija. Iš tikrųjų aš turėjau tokį darbą ir galėjau gyventi taip toliau. Tačiau aš esu labai laimingas, kad kai kurios aplinkybės privertė mane pasikeisti. Dabar aš turiu labai įdomų ir gražų gyvenimą.

Kokį įspūdį Jums paliko Lietuva?

Manau, kad tai labai graži šalis. Tai buvo mano pirmasis apsilankymas Lietuvoje, visuomet norėjau čia atvykti. Per šį laiką šiek tiek apžiūrėjau tik Vilnių, bet šis miestas, rodos, turi magijos. Taip pat ir žmonės, kuriuos sutikau, yra labai mieli.

Gal ką nors keisto ar įdomaus atradote mūsų šalyje?

Vieną naktį mes planavome keliauti namo, tačiau mano draugai iš Lietuvos paminėjo vakarėlį, vykstantį prie upės, organizuojamą menininkų. Mačiau ten susibūrimą ir girdėjau Michael Jackson dainą. Todėl mes patraukėme ten, gėrėme vyną, žiūrėjome į šokančius žmones, daug kalbėjomės. Tai buvo tikrai puiku. Tolumoje dangus budo nuo patekančios saulės spalvų ir nedideli dangaus žibintai skrido virš miesto. Aš myliu šiuos žibintus ir kartais juos pats darau. JAV jie yra pakankamai reti, mačiau tik kelis kartus gyvenime. Tad matydamas žibintus šiek tiek pamilau Vilnių.

Apibūdinkite savo muziką keturiais žodžiais.

Argh! shhh...
Stomp! pray.

Keli žodžiai mūsų skaitytojams.

Linkiu malonios popietės, ryto ir vakaro su kokiu nors siurprizu... gal net dangaus žibintais.