1973 m. Dorothy Retallack išleido knygą pavadinimu „Muzikos garsas ir augalai“, kurioje ši pagyvenusi koledžo studentė aprašo savo originalius bandymus ir pateikia pritrenkiančių faktų apie tai, kaip augalai reaguoja į įvairių stilių muziką. Moteris atliko eksperimentus dviejuose kambariuose – viename augalams buvo grojama rami muzika, o kitame – sunkusis rokas (kaip Jimi Hendrix ir LED ZEPPELIN). Ji ne tik pastebėjo, kad kambaryje, kuriame skambėjo ramūs muzikos garsai, augalai veši daug geriau, bet ir jų stiebai pradėjo krypti radijo link. Kitokia reakcija buvo augalų, augančių trankaus roko kambaryje – po šešiolikos dienų eksperimento jie buvo beveik nuvytę, o jų stiebai buvo nusisukę nuo kolonėlių. Dar vienas įdomus atradimas – augalai, kuriems buvo grojamas rokas, turėjo būti laistomi daug dažniau. Galima daryti išvadą, kad augalai, atsakydami į tam tikrą muziką, atidaro savo poras ir taip greičiau praranda drėgmę. Dorothy atliko kitą bandymą: į dvi menzūras įpylė po lygiai vandens, ir iš tos menzūrėlės, prie kurios grojo rokas, vanduo išgaravo per trumpesnį laiką nei iš tos, kuri buvo pastatyta šalia lengvesnės muzikos.

Unikalūs ir Masaru Emoto aiškinantys vandens ryšį su muzika eksperimentai, kuriuos jis aprašė knygoje „Žinia, kurią mums praneša vanduo“. Jis atliko bandymus rodydamas vandeniui užrašytus žodžius, nuotraukas, taip pat padėjęs distiliuoto vandens tarp dviejų kolonėlių, per kurias skambėjo įvairių stilių muzika. Užšaldęs vandenį jis stebėjo, kokios struktūros snaigės susidarė. Jis ne tik atrado, kad vanduo, paveiktas harmoningos klasikinės muzikos, sudarė taisyklingas snaiges, kitaip nei vanduo, paveiktas sunkaus roko, bet ir pastebėjo, kokią įtaką vandeniui daro žodžiai. Dėl tokios frazės kaip „Man nuo tavęs bloga, aš tave nužudysiu“ ar užrašo „Adolf Hitler“ susidarė itin chaotiškos snaigių struktūros, kitaip nei dėl žodžių „Ačiū“ ir „Motina Teresė“. Vadinasi, vanduo geba reaguoti ne tik į muziką, bet ir į dainos žodžius.

Žmogaus organizme yra apie 60–70 proc. vandens. Tačiau kodėl rokas daugeliui žmonių nekelia nemalonių pojūčių? Kita vertus, kai kurie atlikti eksperimentai parodė, kad nereguliarūs ritmai roko muzikoje žmogaus sveikatai taip pat yra žalingi. Puikus pavyzdys, kokią įtaką ši muzika turi baltymams – aštuntame dešimtmetyje paaugliai į roko koncertus atsinešdavo žalių kiaušinių ir padėdavo juos priešais sceną. Koncertui dar nesibaigus juos būdavo galima valgyti, nes kiaušiniai tapdavo kietai virti. Kitas įdomus įvykis – po 1971 m. vykusio PINK FLOYD koncerto priešais didžiulį ežerą Palace Bowl Londone nudvėsė didelis skaičius žuvų.

Psichologai atliko tyrimus norėdami patikrinti, kaip į roko muziką reaguoja žiurkės. Jos buvo patalpintos dviejose dėžėse, vienoje buvo grojamas Bachas, o kitoje – rokas. Beveik visos žiurkės perėjo į tą dėžę, kurioje grojo Bachas.

Tad panašu, kad mes esame vienintelė gyvybės forma, kuriai patinka rokas. Jo poveikį galima būtų palyginti su narkotikais: jis žalingas, tačiau roko besiklausantis žmogus patiria stiprių dvasinių išgyvenimų ir tampa nuo jo priklausomas.