Oj bent trumpam atitrūkau nuo mokslinės literatūros. Čia, jei pamenat, toks Bertas rašė smagų savo dienoraštį. Pasirodo, yra ir to dienoraščio tęsinys “Bertas ir Smalynės gauja”. Gal ir nebeprilygsta jo sąmojis pirmajai knygai, bet yra irgi savotiškų perliukų (p.s.

Žinau, blogai, kad tinklaraštis vis rečiau mano dėmesio susilaukia. Vis skaitau ir skaitau ir galo skaitymui nesimato. Tai pasidalinsiu bent viena knyga čia.

Taigi kartojam pernai metų ryškiausių įvykių įvardinimą.

Pažiūrėjau savo pernai metų kalėdinį norų sąrašą (čia). Ir daugiau nei pusę jų gavau: turiu ir tą reidijohedų maikutę (ir netgi prisiminimus iš jų koncerto), ir minėtą knygą, ir kojinių, ir sniego, ir miegu daug ir ramiai, ir gyvenimą be magistrinio gavau (bet įsivėliau į dar didesnę peklą:)).

Kai šį rytą man termometrai pasakė apie minus 17 už lango, neišsigandau - mintyse iškart traukiau šilčiausią mamos megztinį, storiausią kepurę ir keletą kojinių. Kovosim. Laikysimės. Nesustingsim.

Bet kai vasarą pamatau plius 28 ar 30 ar, o varge mano, dar daugiau, mano rankos nusvyra ir pasiduodu - gi nenusivilksi keleto odos sluoksnių.

Smagu. Žiema:)

Šita knyga yra labai labai ypatinga. Šita mergaitė, metais už mane jaunesnė, 5 metus iš eilės (nuo 2004 iki 2008) dalyvavo Roskildės festivalyje (apie kurį jau rašiau čia). 2009 m. ji debiutavo savo memuarų knygele apie festivalį. Šita knygelė norvegiškai.

Keturias dienas iš eilės laukiau vakaro. Tų pačių veidų, kitų veidų, kitokios muzikos, tokio pačio tos muzikos kvapo. Keturis vakarus gailėjausi, kad nustojau groti pianinu dar mokykloj.

Taigi taip. Praeitą savaitę buvau užusieny tokiam mandram seminare, kur susirinko Baltijos ir Skandinavijos doktorantai. Ten man gerokai pašveitė ir pavėlėjo smegenis, parodė ėjimo kryptį ir t.t. Viena naudingiausiai praleistų savaičių šį pusmetį (ar net metus). Apibendrinant:

Trukmė - 5 dienos.

Darbotvarkė - nuo 10 iki 17 val. intensyvios paskaitos ir seminarai.