Sekmadienis. Barškėdama traukiniu Vilniop sprendžiu kryžiažodį. Labai „į temą“ ausinuke apie savo „Paskutinį traukinį“ traukia Mamontovas. Kokių įdomybių gali išmokyti kryžiažodžiai! Galiausiai išmoksti tiek, kad lietuvių kalbos vidurinėje tavęs, žmogau, taip ir nemokė. Basė (taip, čia ta, kur basa), veikmė (veikimas trumpiau. Jei esate taupūs), kairuolis (šiojo reikšmės ir dabar nežinau, bet reiks pasidomėti). O ar žinojote, kad traukiniuose nėra stabdžio? Tačiau yra stabdAS. Juokingas žodis. Bet dabar ne apie tai. Mintys vis sukasi apie penktadienio vakarą ir „Roxyclub“, kuriame LIVERPOOL pirmąkart sveikinosi su Klaipėda. Buvome istorinio momento liudininkai, mielieji, o dar svarbiau – DALYVIAI.

Įžengi į anksčiau nelankytą vietą vos pažįstamame mieste, ir jau po kelių minučių pasijunti kaip namie. Tiriamai veiksmą stebėjusi publika negaišta ir įsisuka į šokinį siautulį. „Nerealūs žmonės! O muzika!!!“ – entuziastingai įspūdžiais dalinasi eilėje prie merginų tualeto. Rūbinė pritrūksta vietos, baras – alaus; tai daug ką pasako. Nugirstu pasiryžusiųjų plėsti muzikinį akiratį. Jau kiek pagudusia „aso“ akimi įvertinu pirmąjį klaipėdietiškąjį LIVERPOOL vakarėlį. Diagnozė – VYKĘS. Dar pora tokių pašėlusių vakarų, ir suskambus „Don't Look Back in Anger“ visiems ištvermingiausiems (beje, ŠAUNUOLIAI visi atsilaikę!) buriantis į bendrą ratą čia neliks nė vieno klausiančio žvilgsnio („KAS čia vyksta??“). Tai – tradicija, mielieji. Labai maloni tradicija.

Į realybę gan netašytai mėgina grąžinti rusiškos gamybos „bumčikas“, lydimas gilaus turinio eilių "dzevūška s zagarodzje... na na naaa...“, kuris pasitinka mus vos įsėdus į taksi automobilį. O šelmis vairuotojas priekaištingai urzgauja ant savo kolegos: „Andriūcha! Baik bajerius šytus! Kytakart į šoną įkalsiu! Gy žmogus vežu!“ (na ne malkas, ne malkas... dėkojame už branginimą). Visa tai vyksta automobiliui gerokai viršijant greitį, o taksistas daugiau dėmesio skiria mobiliajam vienoje rankoje, o ne vairui ar keliui. Bet į nakvynės vietą grįžtam. Sveikos.

Po poros „posmelių“ deramo grožio miego išlendam pasižmonėti po šeštadieninį uostamiestį. Vis dar su nenubraukiama idiotiškai palaiminga šypsena veiduose. Susilinksim su pora besišypsančių žmogeliukų, sutiktų „Roxyje“ (kaip smagu!!!).

Gerokai įdienojus sekmadieniui gaunam bebaigiančio atsigauti bičiulio žinutę: „RETAS buvo tūsas.“ „Tik į tokius vakarėlius ir reikia eiti!“, – antrina kita draugė. Ir mes jiems pritariam. „Geras buvo savaitgalis“, – reziumuojam pačios. Kaip ir visi kiti liverpuliniai savaitgaliai; tik šįkart paskanintas pradedančiųjų užsidegimu. Nuomonės nekeičiam net šiandien, pirmadienį, apsikrovusios termometrais ir vaistinėmis šlykštybėmis. Stiprinkite imunitetą, brangieji. Bet dabar ne apie tai...

LIVERPOOL sėkmingai auga, o tai yra gerai. Labai. Ir labai smagu šį procesą stebėti gyvai!