Šių metų lapkričio 29 d. „Havana Social Club“ vyko LIVERPOOL konferencija, kurioje buvo paliesta daug opių klausimų, susijusių su Lietuvos roko muzikos padėtimi, perspektyvomis. Šio renginio metu dalyvavo daug garbingų atstovų iš įvairių muzikos sričių. Po konferencijos pakalbinome grupės KATARSIS narius Justiną (bosinė gitara) ir Paulių (gitara) apie jų grupę ir roko muziką Lietuvoje apskritai.

Kaip jums LIVERPOOL konferencija? Ar davė naudos?

J.: Šioje konferencijoje sužinojau daug naujų dalykų. LIVERPOOL konferencijos metu buvo paliesta nemažai muzikantams skaudžių temų, pavyzdžiui, tai, kad šiais laikais muzikos įrašą lengviausia yra įsigyti parsisiunčiant nemokamai, žmonės vengia mokėti už koncertus, bando į juos prasmukti nemokamai, nebevertina atlikėjų kokybės, o tiesiog vartoja nemokamą produktą. Šiaip konferencija, mano nuomone, šių problemų iškėlimu yra nepozityvi, turiu omenyje, kad muzikos ateitis Lietuvoje yra miglota, todėl skaudu klausytis įvairių sričių specialistų, dalyvaujančių konferencijoje.

Turbūt tiek iš konferencijos, tiek iš patirties pritartumėte nuomonei, kad nūdienos muzikos rinka yra perkimšta nemokamos produkcijos, o naujam atlikėjui įsiterpti, sukurti savo vertę bei išlikti yra be galo sunku.

J.: Taip, pritariu. Mes esame jauna grupė, todėl kol kas mūsų tikslas yra ne įrašyti albumą ar praturtėti iš veiklos, bet suburti publiką, kuri mus mėgtų, plėsti klausytojų ratą.

Kaip jūs ketinate to pasiekti? Pavyzdžiui, konferencijos metu minėta grupė SPORTAS tiesiog išplatino nemokamai savo dainas internete, žmonės jų pasiklausė, jiems patiko, atsirado poreikis rengti koncertus, o didžiausias tokio nemokamo platinimo rezultatas – gerbėjų skaičiaus padidėjimas. Gal ir jūs ketinate patalpinti savo dainas internete ar turite kitokių variantų?

J.: Na, mūsų nuomone, savo gerbėjų ratą geriausia susikurti koncertų metu. Kuo daugiau koncertuosime, tuo daugiau žmonių mus išgirs. Yra nemaža tikimybė, kad draugas pasakys draugui, šis dar kitam, todėl šiuo metu neatsisakome galimybės kur nors pasirodyti ir kol kas negalvojame apie kitokias veiklos tąsos apraiškas, nes, kaip ir minėjau, svarbiausia turėti tvirtą palaikymo komandą. Kol kas į mūsų koncertus ateina tik mūsų draugai, draugų draugai, tačiau...

P.: Iš lūpų į lūpas... Teisingai pastebėta, kad galima pasirinkti du kelius ar net daugiau siekiant išpopuliarėti, būtent platinant įrašus arba koncertuojant. Tačiau koncertuoti kol kas mums yra palankiau, nes įrašai kelia daug techninių ir kitokių kliūčių. Įrašą norisi padaryti geros kokybės, o tam skirti reikia daug laiko ir tai yra brangu.

J.: Tam, kad įrašas būtų gyvas, reikia labai rimto idėjinio pagrindo.

O kiek kartų per mėnesį pavyksta sukoncertuoti?

P.: Na, mes neilgai egzistuojam, bet, pavyzdžiui, spalį per dvi savaites pavyko sugroti keturiuose koncertuose, kurie vyko ,,Mokytojų kiemelyje“, ,,Tamstoje“, ,,Milk bare“ ir ,,Mulenruže“. Tai mūsų jaunai grupei yra palyginti labai didelis pasiekimas, mums labai pasisekė.

Konferencijoje kalbėjome ir apie indie sceną Lietuvoje. Ar, jūsų nuomone, publika tampa įvairesnė ar į koncertus ateina tie patys žmonės?

P.: Na, mes bendraujame ir su kitomis grupėmis, tačiau visi vienareikšmiškai galime konstatuoti faktą, kad publika kol kas yra nuolatinė.

J.: Žmonės paprastai vaikšto į jiems žinomų scenos senbuvių koncertus, galbūt jie nesitiki pamatyti kažko nauja iš jaunų grupių arba mano, kad jos tiesiog kopijuos kitas grupes. Nėra susidomėjimo ir tikėjimo, kad galima išgirsti naujos ir išskirtinės muzikos Lietuvos scenoje, žmonės tikriausiai galvoja, kad išgirs dar vieną krūvą coverių. Manau, tokia išankstinė nuomonė ir lemia tokį publikos pasyvumą.

Kol kas daugiausiai kalbėjome apie koncertus, kaip vieną iš muzikos išraiškos formų. Būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę apie indie roką apskritai Lietuvoje, kaip muzikos stilių. Turbūt pastebėjote, kad paprastai muzikos paklausa banguoja ir kiekvienos bangos viršūnėje įsitvirtina vis kitas muzikos stilius. Lietuva – ne išimtis, tačiau tradiciškai mes turime daugiau orientacinio pobūdžio trūkumų, nes kiekviena banga į mūsų šalį ateina vėliau. Tarkim šiuo metu Nyderlanduose electro banga po truputį blėsta, ją galima sakyti jau pakeitė indie rokas, o mūsų radijo imtuvuose ir klubuose vis dar galima jausti electro zenitą. Ar manote, kad kaip ir visada bet koks muzikos stilius populiarumo prasme į Lietuvą ateis vėliau, t. y. ar indie rokas populiarės? Kokios perspektyvos?

P.: Matosi, kad mes vis dar sovietai. Sveikinam vakarus, tikimės, kad ir mus aplankys ši banga. Šiaip tiek ,,garažinių“, tiek ,,negaražinių“ grupelių daugėja, žmonės vis daugiau pasiklauso ir roko dainų, tačiau vis tiek esame užgožti elektronikos. Tai yra tiesiog paklausa.

Iš kur KATARSIS semiasi idėjų, kokios grupės daro įtaką kūrybai?

P.: Na, jums turbūt nebus žinomos tos grupės, mūsų grupės nariai klausosi labai skirtingos muzikos. Aš buvau klasikinio roko atstovas, klausiau GUNS’N’ROSES, AC/DC ir visų kitų gitaristų su strėlės formos gitara. Dabar labai domiuosi progresyviu roku, ypač grupe DREAM THEATER. Labai nustebino rusų atstovai KAFTAN SMEHA, tai buvo pats geriausias koncertas, kuriame iki šiol buvau. Juos galima būtų pavadinti progresyvaus roko teatro atstovais, nes pasirodymų metų galima išvysti nepakartojamų muzikinių spektaklių. KATARSIS koncertai taip pat pasireiškia šiokiais tokiais teatriniais elementais. Turim dainą, kurioje nedainuojama, o vyksta šokių dvikova tarp vokalisto ir kito gitaristo.

J.: Mes esame labai skirtingi žmonės, mūsų muzikos skoniai skiriasi, bet mes džiaugiamės, kad kol kas mums pavyksta sulipdyti daug stilių į vieną, rasti kompromisą. Mes stengiamės. Šiaip mano muzikos skonis labai keitėsi, dabar aš labai pamėgau senąjį funk. Gal dėl to jaučiuosi truputį atsilikęs, bet man patinka. Konkrečiai klausau RED HOT CHILI PEPPERS pirmųjų albumų, JAMIROQUAI, STANLEY CLARKE ir kitų. Tačiau aš nesu labai išrankus muzikai. Netgi išgirdęs visiškai kitokį muzikos stilių aš atrandu, kas man jame patinka, ko galiu išmokti.

Kaip apibūdintumėt KATARSIS?

J.: Yra grupių, nuo kurių grojimo publika alpsta. Žmonės pašoka per koncertą ir tiek. KATARSIS ne tik groja, mes norime parodyti žmonėm šį tą daugiau ne vien per muziką, bet ir teatrinius elementus. KATARSIS – muzikos ir vaidybos kombinacija. Visada geriau, jei išlieka ne tik grupės skambesys ausyse, bet ir vaizdas atmintyje.