Greičiausiai kiekvienam lietuviui Suomija ir indie muzika visai nesiderina. Juk tai gotikinio metalo, sunkiojo roko ir dar visokiausių demonų ir baisuoklių ant scenos šalis. HIM, The Rasmus, Nightwish, 69 eyes – bene garsiausios suomių grupės, kurios turbūt vargiai rastų vietą užkietėjusio indie/alternative mėgėjo širdyje, tačiau reikia pripažinti, kad visos yra gerai žinomos, girdėtos ir įvertintos. Visos yra pripažintos ir gerbiamos pasaulio scenoje, pelniusios begales įvairių apdovanojimų, pardavusios krūvas albumų, susižėrusios didelius honorarus ir subūrusios tūkstantines minias į stadionus ir koncertų sales. Nesekant šių grupių dabartinės muzikinės veiklos, galima susidaryti įspūdį, kad jie, mėgaudamiesi šlovės spinduliais, primiršo muziką, tačiau anaiptol – grupės sėkmingai koncertuoja ne tik Europoje, bet ir Australijoje, JAV, Rusijoje. Šiek tiek aprimę veteranai 69 eyes, pastaruoju metu koncertuojantys tik Suomijoje.

Dar viena visai neseniai Europai atrasta sunkiojo roko grupė – suomiai Lordi. Šiuo metu tai bene populiariausia suomių grupė, kuri savo baisuoklišku įvaizdžiu pavergė popsinę Eurovizijos auditoriją. Iškart po pergalės Eurovizijoje Lordi buvo pagerbta Suomijos valdžios ir gimtajame vokalisto Mr. Lordi miestelyje Rovaniemi pagrindinė aikštė buvo pervadinta grupės vardu. Taip pat Laplandijos sostinėje Lordi atidarė savo barą „Lordi’s ROCktaurant“. Negana to, Suomijos paštas išleido pašto ženklus su grupės atvaizdu bei kalėdinių atvirukų kolekciją „It snows in Hell“. Dar vienas grupės populiarumo įrodymas – gėrimas „Lordi’s Cola“, kurio etiketę puošia grupės nariai. O vienas Suomijos bankų grupės gerbėjams suteikė galimybę įsigyti asmeninę banko kortelę su grupės nuotrauka.

Tačiau mes ne apie tai, o apie ne itin populiarią, tačiau gerą suomišką indie/rock muziką. Suomiai beveik kaip ir lietuviai indie scenoje nėra itin pasižymėję, tačiau turi puikias grupes, kurios gimtinėje sėkmingai groja ne pirmus metus. Daugumos grupių pavadinimai suomiški, lygiai taip pat ir dainų tekstai ar net internetinės svetainės, todėl be suomių pagalbos sunku įsivaizduoti, kokia tematika yra populiariausia suomių indie kultūroje.

Suomijoje leidžiu tik antrą mėnesį, ne pačiame didžiausiame mieste, todėl beveik neturiu galimybės pažvelgti į roko koncertus iš asmeninės patirties, taigi tenka orientuotis pagal suomių metalistų užuominas apie „kažkur kažką gero ir įdomaus nuveikusią“ roko grupę. Turbūt nesuklysčiau pasakiusi, kad Suomijoje egzistuoja dvi didelės muzikinės terpės – pop ir metal, kuriose savo vietą indie/rock surasti reikės dar nemažai laiko. Nors pamažu kyla vis daugiau tokių grupių, jų ateities ir muzikinės karjeros niekas drąsiai prognozuoti nesiima. Galbūt paprasčiausias atsakymas gali būti toks, kad jau ilgą laiką atsidavę sunkiajai muzikai suomiai įnirtingai laikosi savo principų ir tradicijų, neleisdami naujiems vėjams pūstelėti į sceną. Aišku, tai galima priskirti subjektyviai nuomonei, tačiau lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje tam tikros kultūros neužleidžia savo vietos kitoms, taip ir Suomijoje vyrauja panašus principas.

Žinomiausios ir populiariausios, pačių suomių teigimu, alternatyvios muzikos grupės yra Wiidakko, Rubik, Disco Ensemble, Lapko, CMX. Be abejo, tai tik keletas iš tų visų, kurios egzistuoja Suomijoje, ir jų turbūt nė nėra girdėjęs eilinis lietuvaitis.

Ketvertukas Rubik pirmą kartą kartu sugrojo 2003 m. Kaip sako patys suomiai, tai beveik isteriškas gitaros čerškimas su iškraipytomis pop melodijomis, kurias galima priskirti ir indie stiliui. Pirmasis jų įrašas „People go missing“ (2005) susilaukė didelio susidomėjimo, o muzikos kritikai negailėjo gražių žodžių šiai jaunai grupei, teigdami, kad tai kaip šviežio oro gūsis ir vienas geriausių įrašų tais metais. Grupės debiutinis albumas „Bad Conscience Patrol“ buvo išleistas praeitų metų pradžioje. Šiuo metu grupė intensyviai koncertuoja ir įrašinėja antrąjį albumą. Plačiau apie grupę – myspace.com/rubikband.

Disco Ensemble – tai indie/rock/punk grupė iš Helsinkio. Pirmasis jų albumas „First Aid Kit“, pasirodęs 2005 m., sukėlė tikrą audrą ir nuo to laiko grupė tapo žinoma ne tik gimtinėje, bet ir visoje Europoje. Negana to, kad buvo kviečiami koncertuoti Roskildės, Rock am Ring/Park ar Glastonbury festivaliuose, vienoje scenoje grojo su Gogol Bordello, Danko Jones, 65 days of static ar Linkin Park. Grupės antrasis albumas „Magic Recoveries“ numatytas šių metų gegužės mėnesį. Ketvertuko internetinis puslapis – discoensemble.com.

Truputėlį sunkesnės muzikos atstovai Lapko scenoje – ne naujokai. Pradėję groti dar vaikystėje, jie iki šiol yra kartu. Anksčiau groję punk stilių, laikui bėgant pradėjo groti paprastą roką. Išleidusi pirmąjį savo įrašą grupė iškart susilaukė daug dėmesio, o įrašęs debiutinį albumą trejetukas galėjo pasigirti didelėmis klausytojų gretomis. Po antrojo albumo grupė išgarsėjo ne tik Suomijoje, bet ir Europoje bei Jungtinėse Valstijose, o albumas užėmė antrąją vietą perkamiausiųjų sąrašuose Suomijoje. Susipažinkit – lapko.com.

CMX – tai viena seniausiai susikūrusių suomių roko grupių, kurios šaknys siekia dar 1985-uosius. Dabartinėje grupės sudėtyje yra tik vienas grupės įkūrėjų, tačiau lygiai taip pat kaip ir prieš 22 metus, taip ir dabar senieji rokeriai yra mylimi ir gerbiami. Jų diskografija stebina gausumu (36 singlai, 14 albumų), o koncertai – susirinkusių gerbėjų amžiumi – nuo pačių pirmųjų iki dabartinės jaunosios kartos (cmx.fi/en).

Jaunieji Wiidakko (liet. – džiunglės) – tai energinga alternatyvaus roko grupė, kurios nariai yra kartu dar nuo 2003 m. Wiidakko išpopuliarėjo 2005 m., po to, kai pasirašė kontraktą su garsia Suomijos įrašų kompanija ir išleido debiutinį albumą. Vos prieš mėnesį pasirodė naujas grupės albumas, kuris iškart susilaukė dėmesio. Jų koncertinio turo metu po Suomiją mums pavyko susitikti ir trumpai pasikalbėti.

Penketukas iš Suomijos pietų kartu pradėjo groti dar mokykloje ir nuo to laiko nesiskiria. Tai vokalistas Markus, gitaristai Juho ir Tuomo, būgnininkas Jyri ir bosistas Ilkka. Dar būdami maži, vos dešimties, Markus ir Juho nutarė, kad reikia kurti grupę. Nors tuo metu jiems taip ir nepavyko suburti kolektyvo, svajonė išliko ir išsipildė tada, kai prie jų prisijungė Jyri, Ilkka ir Tuomo. Nuo to laiko praėjo penkeri metai ir vaikinai pasiekė neprastų rezultatų. Išleido du albumus („Uusi Jarjestys“, 2006 ir „Asiat joita et voi koskaan saavuttaa“, 2008), rengia koncertinius turus po Suomiją, kaupia vis didesnį gerbėjų būrį ir tikisi greitu metu išvykti koncertuoti po Europą.

Kaip teigė gitaristas Tuomo, grupės tikslas nėra konkuruoti Suomijos roko scenoje, o džiaugtis tuo, ką daro: „Linksmintis! Jei žmonėms patinka, ką mes darom, ir jei mes mėgaujamės mūsų pačių muzika – tai didžiausias mūsų tikslas pasiektas.“ Panašias mintis dėstė ir kitas grupės gitaristas Juho: „Šiuo metu taip ir yra, tačiau jei vieną dieną suprasime, kad nebejaučiame malonumo grodami, skirstysimės. Mes ant scenos ne dėl pinigų.“

Wiidakko repertuare nerasite nei vienos angliškos dainos. Tai grupė vadina ne nacionalizmu, bet paprasčiausiu unikalumu. „Suomijoje dauguma rašo angliškus tekstus, tačiau mes norime būti pastebėti ir kai dainuojame suomiškai, o tai jau būtų didelis pasiekimas grupei. Norime išsiskirti iš minios“, – kalbėjo vokalistas Markus. Beje, jis grupėje ir atlieka dainų tekstų autoriaus vaidmenį, o prie muzikos gimimo prisideda visi nariai. „Pirmiausia gimsta melodija, muzika, o po to rašau žodžius“, – pasakojo Markus. Apie ką dažniausiai dainuoja ir kokias problemas savo dainų tekstuose sprendžia, muzikantai tiksliai negalėjo pasakyti. „Dainos yra skirtingos, jų negali apjungti. Tai kažkas per vidurį tarp gėlių ir bičių bei pasaulio blogybių“, – juokdamasis kalbėjo būgnininkas Jyri, kuris septynerius metus grojo klasikine gitara, kurią prieš dešimtmetį išmainė į būgnus. Beje, jis su gitaristu Juho, kuris siekė profesionalaus futbolininko karjeros, o vėliau dėl muzikos metė sportą, be Wiidakko groja dar ir viename pop jazz projekte.

Nė vienas grupės narys neišdavė, kokie yra jų muzikiniai skoniai ir kokias grupes dažniausiai klauso. „Mes susitarėme nepasakoti, kokios grupės galbūt daro įtaką mūsų pačių muzikai, kad nebūtume pradėti klaidingai lyginti su jomis. Visi turime skirtingus favoritus ir kiekvienas į grupę atsinešame daug įvairių idėjų nesilygiuodami į jokias kitas garsenybes“, – tvirtas nuostatas dėstė Juho.

Kaip didžiausius savo pasiekimus vaikinai įvardijo abu albumus, kuriuos išleido su garsia įrašų kompanija EMI Records, taip pat dalyvavimą dideliuose festivaliuose Suomijoje bei patirtį ant scenos su garsia britų grupe LostAlone, kurie savo koncertiniam turui po Suomiją pasirinko būtent Wiidakko. Vaikinų planuose – gastrolės Europoje. Jie taip pat susidomėjo galimybe surengti bendrą projektą su LIVERPOOL party. Beje, muzikantai Lietuvoje jau lankėsi, nors ir trumpam, tačiau pramoko vienus svarbesnių žodžių lietuviškai – „labas, baras, alus!“

Koncerte nuo pat pradžios Wiidakko užvedė beprotiška energija, kurios gali pavydėti daugelis garsių grupių. Šviesos efektai, vokalisto ekspresija, šuoliai nuo scenos tikrai patiko publikai, kuri po paskutinės dainos prašė pakartoti ir, žinoma, to sulaukė.

Daugiau apie grupę galite rasti wiidakko.com arba myspace.com/wiidakko.