Mėgstu alų. Mėgstu ir roką. Mėgstu šiuos du dalykus suderinti sugebančius muzikos klubus. Tiesa, jais pasidžiaugti galiu daugiau užsienyje nei čia Lietuvoje. Dar ir dar kartą užduodu sau klausimą, kur ir kodėl slepiasi rokas Lietuvoje?

Atsakymų lengviau ieškoti ne vienam, todėl norisi mąstyti kelių jau įvykusių diskusijų roko situacijai Lietuvoje aptarti kontekste. Visų pirma referuoju į 2008 01 30 bernardinai.lt pateiktą diskusiją tarp Gedimino Kajėno, Dariaus Užkuraičio, Gedimino Sadausko-Sodo, Jono Čiurlionio pavadinimu „Roko muzika Lietuvoje – nuopuolių ir atgimimų istorija“ bei LIVERPOOL dienų konferencijos dalyvių pasisakymus 2008 11 29.

Išties tenka sutikti su daugelio diskusijos dalyvių mintimis, kad gyvai roko muziką girdime viename kitame festivalyje, kai kuriose radijo ar MTV laidose, tačiau klubinė roko kultūra stipriai šlubuoja. Dažniausiai minimos priežastys šios:

• vartotojų kultūros bumas, kuris tarsi ir stabdo maištingos roko muzikos plėtrą,
• originalumu pasižyminčių roko grupių trūkumas,
• nedidelė paklausa gyvai roko muzikai,
• didesnė ir greitesnė finansinė grąža iš kitos nei rokas muzikos,
• klausytojų  nenoras susimokėti roko atlikėjams už koncertus ar įrašus,
• entuziastų – klubų savininkų trūkumas,
• miestietiškos kultūros nebuvimas, kuo neva gali pasigirti net latviai,
• baimė susiaurinti klubo muzikinį repertuarą ir nesulaukti lankytojų.

Šių metų „Psicho“ naujieji klubiniai bandymai Vilniuje ir klubo „Face“ klubo likimas Kaune tarsi sako, kad minėtos priežastys galioja visur ir visada, bet ar tikrai taip yra? Ieškodami gerų ženklų matome, kad:

• gyvai ar kitaip pateikiamą roką priima vis daugiau muzikos klubų,
• auga jaunoji roko muzikos gerbėjų ir atlikėjų karta,
• atsirado roko vakarėliai, kuriuos Lietuvoje pradėjo LIVERPOOL,
• kitų alternatyvių muzikos subkultūrų (pankrokeriai, metalistai, gotai, elektroninės šokių muzikos) atstovai klubinių erdvių klausimą sprendžia gerokai sėkmingiau ir, svarbiausia, sugeba išsilaikyti,
• daugėja roko tematikos festivalių, roko muzikos koncertų ciklų, tiesa, grąža organizatoriams, galime įtarti, kol kas nėra didelė.

Visos pastarosios tendencijos, atrodo, pamažu turėtų paskatinti naujų erdvių rokui skleistis daugėjimą. Dairydamiesi jų šiuo metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kituose miestuose, turime prisiminti tokias vietas kaip „Bix“, „Tamsta“, „Musė“, „Balti drambliai“ Vilniuje, „Džem pub“, „Baras 91“ Kaune, „Bliuzbaris“ Klaipėdoje, „Teatro bufetas“, „Metro“ Šiauliuose.

Žinoma, galima daugumą šių vietų kritikuoti – kad jos nedidelės, techniškai neparuoštos, dirba nereguliariai, jose grojama tik savaitgaliais, jos neatitinka mūsų įsivaizduojamo ir užsienyje matyto roko klubo įvaizdžio. Kita vertus, geriau gal bandykime imtis iniciatyvos, sukurkime savo erdves: geresnes, erdvesnes, tinkamesnes roko muzikai.

Gal metas tam visai tinkamas? Ekonominės krizės metu muzikos grupės groti, suprantama, nenustos, o patalpų nuomos kainos ir toliau mažės. Gal vieną dieną atėjęs dienos pietų į gerai pažįstamą kavinę išvysi ant jos durų užrašą, kad šiandien vakare, eilinį kovo antradienį, naujajame roko muzikos klube pavadinimu … groja nauja indie roko grupė iš...

Daugtaškius turime užpildyti mes patys…