Šiandien, kai mes jau „ženyjamės“ tv eteryje ir komercinei psichozei atsiduodam tiek, kad įsigytų širdelių kiekį matuoti protingiau jau nebe vienetais, o kilogramais, labai sudėtinga likti sentimentaliam. Bet mano sentimentai nei kartoninių širdžių, nei sniego pusnynuose dar neįklimpo.

Meilė – viena iš labiausiai nuvalkiotų temų dainai. Net nuostabu, kaip kartais tenka pavargti, kol atrandi dainose kažką iš esmės griebiančio už širdies. Tad tikriausiai nereikia stebėtis, kad kai kurios (tos ypatingos) eilutės neišgrandomai įsirėžia atmintyje ir lenda lauk žodžių fontanais tokiomis dienomis kaip ši. Juk Šv.Valentinas po šimts.

Jau seniai iki šleikštumo saldžių dainų parodijų topu man buvo BEAUTIFUL SOUTH „širdingu“ balsu traukiama „I love you from the bottom of my pencil case...“ – čia matyt apie poetų meilę. Tikriausiai savo mūzoms.

Ir daug mieliau klausosi „ūkiški" meilės prisipažinimai – kaip antai WHITE LIES „Let's grow old together and die at the same time“, Barry Louis Polisar „...if you were the floor, I'd wanna be a rug“ ar KOOKS „and I'll smoke your cigarettes  so that I'm dying too“.

O gražiai kalbėti nebūtina sparnuotomis frazėmis. Tuo labiau, kad ne kiekvienas yra Šekspyras, ir bandydamas „išlaužti“ kokį „šekspyrizmą“ dažnai suskamba ne romantiškai, net ne gražiai, o mažų mažiausia juokingai.

Genialu, kas paprasta. Paprasta ir aišku. Ir sparnuota savo turiniu, pvz.: Erico Claptono „Layla, you've got me on my knees“ ar Philo Collinso „no I won't stop loving you, why should I?“. Galų gale ir lietuviški BIPLAN: „ar lauksi ten, kur ir tarėmės?.. Paklausk to manęs, ar aš lauksiu tavęs.“

Tad leiskit šitą spontaniškai gimusį pamąstymą baigti viena mėgstamiausių dainų frazių. Ir paprašyti bent mažytį trumputį trupučiuką susimąstyti meilės tema, jei to per Meilės dieną padaryt nenorėjot/negalėjot/nespėjot:

nostalgiškai aidintys ARCTIC MONKEYS: „They made it far too easy to believe that true romance can't be achieved these days...“  *Atodūsis ir daugtaškis*