Grįžinėju Velykoms iš Ciuricho per Rygą į Šiaulius. Kaip tik pabaigiau „Aukštujų Šimonių likimą“ ir pasinaudodamas tuo, kad „Eurolines“ autobuse tiekiamas belaidis internetas, nutariau visiems papasakoti (su nedideliais pagrybavimais į šonus) savo įspūdžius iš SHOUT OUT LOUDS koncerto praėjusią savaitę Ciuriche.

Taigi sekmadienis. Na ir šaltas savaitgalis buvo! Ir vis tebelyja. Užtat šeštadienis sveikuoliškas gavosi, kadangi nesinorėjo lauk nė nosies kišti. Kopiam su keletu draugų į „Alte Boerse“ klubą pačiam Ciuricho centre. Anksčiau čia buvo akcijų birža, o dabar klubelis su savotišku „kantu“, nes gan alternatyvus, o įsikūręs tarp bankų; kad patektum į jį, reikia lipt spiraliniais laiptais į viršutinį aukštą tarsi į Gedimino pilį.

Kopiam ir šnekučiuojamės. Jaunimėlis apsirengęs labai pažįstamai: aptemptomis kelnėmis, Converse batais. O dar nerimavau, kai sužinojau apie tą senąją akcijų biržą, maniau, kad teks trintis tarp bankininkų, gurkšnojančių kokteiliukus.

Pagaliau įsmukom į vidų. Scenelė ne per didžiausia, o ir liaudies ne per tirščiausia.  Apšildo švedukai NERVOUS NELLIE. Nelabai patiko – nei dainuoja aiškiai, nei groja aistringai. Galbūt pavargę buvo. Nors gerokai įkaušus gal jie ir galėtų būti tas foninis rokelis kokioj knaipėj, kur nieks nežino, kas groja, svarbu tik kad džeržgia gitaros.

Šveicarai, žinoma, publika irgi ne per lengviausia. Nenoriu apibendrinti, bet pabuvojau ne vienam koncerte šitoj šaly, tad šiokiom tokiom pastabom pasidalinti galiu. Pavyzdžiui, Ženevoj užklydau į didžiulį DEPECHE MODE pasirodymą. Minia šėlo, plojo ir šaukė, tačiau kartu su grupe dainuoti nedainavo. Prieš porą savaičių pavyko savo paauglystės grupę THE CRANBERRIES pamatyti – tas pats. Net gaila pasidaro dainininko, kai jis vis iš įpratimo atkiša mikrofoną į auditoriją ir tikisi, kad publika sudainuos kitą posmo eilutę. Kur tau – visi tik akis pastato ir deda viltis į kaimyną, o tas kaimynas į savo kaimyną, kol galiausiai pirmoj eilėj gal kas ir žino žodžius, bet tos saujelės melomanų net nesigirdi. Tokioj situacijoj jau mačiau kaip Depeche'as rankomis skėsčiojo, Spanguolė bandė šypsotis, Stereophonics'as stengėsi nekreipti dėmesio ramindamasis savyje, o Cure'as nusprendė nekaišioti to mikrofono bereikalingai kas antram posme.

Pasikankino ir NERVOUS NELLIE, nesuprasdami, ar jų pasirodymas buvo vykęs, ar ne; iš publikos šitai buvo tikrai sunku suprasti… nes nuo scenos turėjo atsiverti savotiškas vaizdelis: niekas nesistumdo ir išlaiko po nemažą tarpelį tarp savęs ir kitų, salės gale dar skysčiau, kas antras siurbčioja alutį, o likęs kas antras peša cigaretę. Nellie tikrai turėjo galimybę pabūti Nervous. O kai dar prastai sureguliuotos lempos nuo scenos tiesiog akinte akino, tai žiūrovai net pradėjo vengti į muzikantų pusę suktis. Turbūt ne kartą vokalistas savęs klausė, kaip čia su tais šveicarais elgtis, kaip juos sušildyti, užvesti.

Pagaliau ant pakylos užšoko lauktieji SHOUT OUT LOUDS ir nuo pirmųjų akordų pasimatė skirtumas tiek scenoje, tiek publikoje. Visi metė cigaretes ant grindų ir pribaigė alų. Tada rankas į viršų ir šokti! Labai išjudinanti muzika, o težinojau jų tik 3 dainas. Vokalas primena CURE, o gitaros ARCADE FIRE. Neblogas mišinukas, kai pagalvoji, tik tikiuosi, kad jiems tai natūraliai gaunasi, nekopijuojant nei pirmų, nei antrų. Škotas vokalistas, rodės, ir pats nustebo, kad visi tokie linksmi. Matyt, po NERVOUS NELLIE patys mažumėlę jų nervingumu buvo užsikrėtę. O dabar vis aikčiojo ir dėkojo, kaip net lietingą sekmadienį tiek žmonių susirinko. Ir išties, apsižvalgau, ogi tiršta; iš kiekvieno kampo jaunimas stojosi ir jei nešokinėjo, tai bent kraipė kaulus nedidele amplitude į kairę, dešinę, kairę dešinę…

Taip ir praėjo koncertas. Likau įkvėptas ir pasikrovęs. Po standartinės pertraukėlės į pabaigą, kai grupė išeina ir plojimų skatinama grįžta bei supliekia savo 3 geriausias, net man žinomas, dainas, iš viso gera paliko. „Vykęs koncertas“, – vis kartojau bekrypuojant spiraliniais laiptais žemyn. Ir kažin kodėl išėję patraukėm į mėgstamą barą, kur ausys raitėsi nuo karaokės; tuomet net NERVOUS NELLIE pradėjau labiau vertinti, o SHOUT OUT LOUDS stačiai ilgėtis.