Daina urzgia ir cypia. Spardosi ir trypia mažomis kojelėmis ant penklinių. Įnirtingai purto pavadinimą, nes galvos neturi. Ji nenori būti prijaukinta. Bet kas jos klausia? Rankos įsikimba dainą už akordų, kad tvirčiau būtų dar pačiumpa vieną kitą priedainio žodį. Viskuo kalta nuojauta, nepaliaujamai kuždanti, kad daina gera, tetrūksta dar kelių girdėjimo kartų. Gal bent sykį ją reikėtų dar ir tikrai išklausyti. Daina pasiduoda. Pagaliau prisijaukini. Ji tavo ausinuke, mintyse, ir jau grojamiausia. Bent mėnesiui. Ji – tavo.

Daina aidi. Ji visur. Visiems ji patinka. Tu eini iš proto. Atrodo, kad į ausis sugrūsti nebe tik pirštai, jau visos rankos iki pat alkūnių, kad net spengia, o daina vis tiek beldžiasi į tave. Niūniuoji mylimiausią melodiją (ši visada gelbėdavo nuo nemalonių dalykų), tačiau šįkart net ji nebepadeda. Kad ir kaip stengiesi, nori, bandai mintyse tyliai perrėkti tai, ką girdi – dainą, kuri patinka visiems, bet ne tau. Nuo jos, kaip ir nuo numylėtos melodijos, ima blogulys, kuris joms liejantis į bendrą mišrainę tavyje kelia chaosą ir stačiai tikrų tikriausią šleikštulį. Apima isteriškas noras nuslinkti kur į kampą, apsikasti ir nebegirdėti. Ir tyla dar labiau veda iš proto. Daina niekur nedingsta. Ji visur.

Imi klausytis filosofiškai. Bandai ieškoti prasmės tekste ar analogų intonacijose. Jei pasiseka, randi bent vieną. Jei labai pasiseka – netgi viską, ko ieškojai. Ir tu jau jos – dainos. Ji prisijaukina tave. Daina tavo ausinuke, mintyse, ir jau grojamiausia. Bent savaitei. Tu – jos. Dainos.

Tam tikros dainos ateina tam tikru metu. Laiku ar nelabai. Vietoje arba visiškai ne. Taip ir jaukinamės vieni kitus...
Visai netikėtai į tokias jaukinimosi gaudynes įsisukau su I AM KLOOT. Tas žaidimas jau gerokai užsitęsęs. Tačiau dar ilgiau ieškau priežasčių – kodėl? Akivaizdžiau nei akivaizdu, kad jau gerą dešimtmetį muzikuojančius I AM KLOOT „The Sun“ apžvalgininkai įvardija kaip kruopščiausiai išsaugotą Jungtinės Karalystės indie paslaptį. Netyčia į jų pasirodymus užklydusieji pajunta nenumaldomą gėdą, kad Klootų nebuvo girdėję anksčiau.

Jų muzika mane surado saulėtą pavakarę automobilio grotuve, į kurį pateko visiškai netyčia, išsikapsčiusi iš kalnų muzikinių diskų išparduotuvėje. Dėl kitokio viršelio. Oranžinis miestas: geresnių aplinkybių ateiti neįsivaizduoju. Po „perklausos“ sekė niekieno taip ir nelaimėtos diskusijos apie kolektyvo pavadinimą. Užsiminus apie atradimą, nustemba dar kažkas. I AM KLOOT būtent dabar atrado dar ir juos. Netikėtai. Matyt, labai laiku ir labai vietoj.

Niekada nemaniau, kad balsas gali turėti charizmą. Dabar jau žinau, kad tokių būna. O Johno Bramwello vokalas dar ir chameleoniškai atsiveria kaskart kitaip. Gal todėl I AM KLOOT skambesys įvairiapusis ir nuolat stebinantis taip, kaip jau seniai – jei iš viso kada nors – girdėjau. Kiekviena daina – atskira istorija. Radikaliai besikeičianti nuotaika klausant tą patį albumą įkūnija tiesiog pavyzdinę harmoniją, kuri netrunka apsiversti į paširdžius kutenančią nuginkluojančią nostalgiją. Lygiai taip pat lengvai pastaroji jau po kelių minučių virsta viską maišančiu chaotišku nerimu, o po to užliūliuoja hipnotizuojanti ramybė.

Klootai nesididžiuodami pasiima pas save; dovanoja erdvę, o ne muziką. Nuneša į pasaulį, kurį patys pelnytai giriasi, kad kuria. Ten tu neturi kontrolės. Tik stebi, kaip tavo nuosavos emocijos šokčioja lyg ant virvelių pakabintas nariuotas medinukas. Neretai pasimeti tekste ir su pasimėgavimu klaidžioji po vis besigaminančias prasmes. Detaliai vaizdingą erdvės pojūtį nuspalvina kur ne kur sužvanganti grandinė, metalofono, fortepijono garsai ar vyno taurėse gimstantis skambesys, palydimas tas ypatingas akimirkas ore pakabinančio aido. Klootų muzikai pritaria tikėti ir netikėti styginiai ir pučiamieji instrumentai, akordeonas, lūpinė armonikėlė ir vargonai. Visko daug, ir viskas telpa: jų pasaulyje, ir – dažniausiai – tavyje.

Bet I AM KLOOT vis dar ne ta grupė, kurią sąmoningai išsirenku paklausyti. Laukiu to magiško nusiteikimo. Lyg bijočiau, kad vėl užklups nepasiruošusią. Taip ir jaukinamės. Tik dar neaišku – kas ką. Nesiliauju galvoti apie Klootus ir stereometriją... Gal jau žinai, apie ką aš? Jei ne, tai I AM KLOOT ką tik susirado ir tave. Jaukaus JAUkinimoSI.