Dažnai susidaro įspūdis, kad kiekvienos roko grupės pavadinimas tiesiog privalo atitikti formulę ,,the + x + s“. Nežinomojo x vietoje gali slypėti bet kas: stroke, charlatan, dandy warhol, wombat, door, futurehead, flaming lip, hive, killer, kook, raveonette, white stripe, shin, still, thrill, new pornographer, vine ir dar milijardas kitų prasmę turinčių ir neturinčių žodžių. Rodos, trijulė iš Niujorko papildė šių žodelyčių sąrašą, į nežinomojo vietą įstatydami ,,yeah‘‘ triskart. Tačiau negi pyksi, juk sakoma, kad ne knygos viršelyje slypi išmintis. Todėl, akimirksniu pravertę viršelį su užrašu The Yeah Yeah Yeahs, stabtelsime prie knygos turinio.

The Yeah Yeah Yeahs, dar kartais trumpinami The YYYs, susikūrė 2000 m. Niujorke, Bruklino rajone. Grupę sudaro vokalistė Karen O (dėl nežinomų priežasčių sutrumpinusi savo pavardę nuo Orzolek iki tiesiog O), būgnininkas Brian Chase ir, anot Marilyno Mansono, geriausias gitaristas pasaulyje Nick Zinner. Karen ir Brian susipažino Ohajo valstijoje studijuodami Oberlin koledže. Tačiau Karen perstojo į Niujorko universitetą ir trumpam jų keliai išsiskyrė. Vieną vakarą, sėdėdama viename iš daugelio Niujorko barų, Karen sutiko Nicką. Užteko vieno vakaro, kad tarp jųdviejų užsimegztų stiprus ryšys. Nesigilinsime, ar visa ko priežastis buvo alkoholis, ar tiesiog paprastas atsitiktinumas, ar viskas baigėsi telefono numerių apsikeitimu, ar lova, tačiau sutiksime, kad tas vakaras buvo lemtingas The Yeah Yeah Yeahs pradžiai. Kol Brian studijavo Ohajuje, Karen ir Nick pradėjo groti kartu ir savo akustinį duetą pavadino Unitard. Tačiau kažko stigo, jų širdis kamavo elektrinio skambesio troškulys, matyt dėl to, kad Karen buvo per daug paveikta Ohajo punk avangardistų, o Nick augo klausydamasis metalo. Netrukus prie jų prisijungė buvęs Karen kurso draugas Brian, o naują šimtmetį sutikę pagirioti jankiai dar nežinojo, kad pasaulį išvydo naujas Niujorko roko klišių nepaisantis alternative rock trio šedevras, pasivadinęs tik Niujorko gyventojams būdingu slengu – yeah yeah yeah – tai atsakymas į kiekvieną užduotą klausimą niekuo nesidominčiam vidutiniokui jankiui.

Po metų bendro grojimo YYYs pagaliau išleido pirmąjį EP, kuris taip ir vadinosi – ,,The Yeah Yeah Yeahs“. Dar po metų muzikos prekių lentynas pasiekė antrasis jų EP – ,,Mashine“, o 2003 m. tiek gerbėjų, tiek kritikų fonotekas papildė trejus metus lauktas produktas ,,Fever to Tell“. Šis albumas susilaukė didžiulės sėkmės, buvo parduota daugiau nei 750 tūkst. jo kopijų, YYYs muzika skambėjo daugelyje alternative ir netgi pop radijo stočių. Vėliau šio albumo dainas savo koncertų metu perdainuodavo Arcade Fire, The White Stripes, jas remiksavo Diplo’s Optimo, The Faint, netgi pats Nick Zinner. Kritikai dažniausiai teigiamai vertindavo ,,Fever to Tell“. Iš esmės netgi galima sakyti, kad šis šedevriukas, puoselėtas vos trejetą metų, tarsi pirmą kartą suvienijo tiek pop, tiek garage punk gerbėjus. Todėl neverta stebėtis, jei per The Yeah Yeah Yeahs koncertą išvysite auskaruotą panką, trypiantį pogo, ir dar labiau už jį šėlstančią peroksidinę blondinę. Tokia muzika gali tilpti vos ne į bet kokio muzikos stiliaus rėmus.

Grupei daug šarmo suteikia vokalistė Karen. Jos scenos įvaizdis kartais primena drovią mokinukę, kartais metalistę, kai kurias dainas ji atlieka itin lyriškai (,,Turn Into“), kai kurias tarsi užkimusi, tarsi kliedėdama (,,Maps“), o dar kitas riaumodama ir staugdama (,,Art Star“). Gitaristą Nicką drąsiai galime vadinti kūtvėla. Niekam nėra aišku, kiek kolibrių yra susukę lizdus jo plaukuose, kiek gitaros brauktukų jis ten pametęs, galų gale – kiek flakonėlių plaukų lako išnaudoja per savaitę. Tačiau galime konstatuoti su jo išvaizda nesusijusį faktą – jis yra The Yeah Yeah Yeahs muzikos skambesys, nes grupė neturi bosisto, tad kartais jam tenka braukti storiausias gitaros stygas, staigiai pereiti prie plonųjų ir sugroti dar vieną nepakartojamą solo. Klausantis Nicko gitaros, nesunku suprasti, kad vaikystėje jis buvo valdomas metalo, nes tas skambesys primena švelnaus indie ir sunkiojo metalo kombinaciją.

2004 m. The YYYs išleidžia DVD, kuris vadinasi ,,Tell Me What Rockers to Swallow“. Jame galime išvysti koncertą, filmuotą San Franciske, visus iki to laiko išleistus vaizdo klipus, keletą interviu, Patricko Daughterso prodiusuotą turo Japonijoje dokumentiką, vaizdų iš „MTV awards“ ir daug kitų dėmesio vertų dalykėlių.

Antrasis albumas ,,Show Your Bones“ buvo išleistas 2006 m. Karen paaiškino, kad toks albumo pavadinimas buvo pasirinktas todėl, kad tai yra būtent tai, ką galima pamatyti pridėjus pirštą prie elektros lemputės.

Kitais metais trijulė išleido EP ,,Is Is“, į kurį sudėjo penkias iki tol neišleistas dainas ir trumpą vaizdo medžiagą, įrašytą galerijoje „GlassLands“ Brukline.

Šiuo metu koncertinių turų nualintas trio pabėgo iš didmiesčio į kaimą, kuriame stengiasi rasti įkvėpimo ir sulipdyti trečiąjį albumą. Galbūt mūsų ausis pasieks iki šiurpo mielas naujas dainų kratinys. Neverta spėlioti, tiesiog galima nujausti, kad tai bus kažkas dvasiškesnio, nei buvo iki tol. Arcade Fire ,,Neon Bible“ pavyzdys tai puikiai iliustruoja.

The Yeah Yeah Yeahs puikiai reprezentuoja naująjį Niujorko roką, suteikdami jam šiek tiek daugiau naujumo, savitumo. Kaip žinia, nė vienas miestas JAV neturi tiek daug meno sričių, jo formų ir derinių kaip Niujorkas. Šį miestą drąsiai galima pavadinti saviraiškos mišraine, o The Yeah Yeah Yeahs – slaptu ingridientu, be kurio ji būtų gana prėska. Be abejo, tai tik vienas iš daugelio prieskonių, padarančių šią per viršų tekančią pietų katilo masę delikatesu, tačiau paragavus tas prieskonis verčia surikti ,,taip!“ triskart.